LIETUVOS SOCIALINĖS POLITIKOS BEI VAIKO GEROVĖS POLITIKOS AKTUALIJOS TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGĄ, ANALIZĖ. PAGRINDINIŲ, LIETUVOS ŠVIETIMĄ REGLAM-JANČIŲ DOKUMENTŲ, SOC. ASPEKTAI.

LIETUVOS SOCIALINĖS POLITIKOS BEI VAIKO GEROVĖS POLITIKOS AKTUALIJOS TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGĄ, ANALIZĖ. PAGRINDINIŲ, LIETUVOS ŠVIETIMĄ REGLAM-JANČIŲ DOKUMENTŲ, SOC. ASPEKTAI.

Socialinė politika tai visuma priemonių bei politinių veiksmų, kuriais siekiama socialinės gerovės; ji apima socialinę apsaugą bei priemones taikomas užimtumo, mokymo ir aprūpinimo būstu srityse.

Socialinė apsauga – valstybės arba kai kada privačių subjektų teikiama materialinė parama (piniginė ir daiktinė) arba socialinės paslaugos socialinę riziką patyrusiems asmenims.

Gerovės valstybė – politinė sistema, kai valstybė imasi atsakomybės už savo piliečių gerovę.

Vaikų padėtis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, yra glaudžiai susijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis. Lietuvos socialinė politika susideda iš dviejų dalių: privalomas valstybinis socialinis draudimas (aprūpinti žmones netekus pajamų dėl apibrėžto įvykio (nedarbo, senatvės, ligos) ir socialinė parama (gelbėjimosi ratas tiems, kurie arba neapdrausti socialiniu draudimu, arba uždirba labai mažai, tuomet iki to minimumo primokama iš biudžeto.

Lietuvos socialinės politikos programą sudaro: gyventojų pajamų dinamika; valstybinio socialinio draudimo ir pensinio aprūpinimo politikos strategija; valstybinė parama šeimai; vaikų teisių apsauga; būsto politikos socialiniai aspektai; invalidų integracija ir socialinės paslaugos; nacionalinė užimtumo politikos strategija; darbo santykiai; darbų sauga; sveikatos politikos kryptys ir jų realizavimo priemonės. Teisę į socialinę apsaugą Lietuvoje gina LR Konstitucija.

Vaiko gerovė suprantama kaip sąlygų vaikui gyventi visavertį gyvenimą sudarymas, užtikrinant jo teisę į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Vaiko politika – socialinės politikos dalis, kuri užtikrina būtinąją vaiko socialinę raidą normaliam gyvenimo lygiui pasiekti, t. y. sveikai maitintis, būti saugiam ir galėti dalyvauti ugdymo ir pozityviosios socializacijos programose. Remiantis Vaiko teisių Konvencija vaikų politikos esme yra nusakyta 3 principais:

vaiko apsauga: teisė augti savo šeimoja ir gauti profesionalią pagalbą, teisė būti apsaugotam nuo smurto;

vaiko aprūpinimas: teisė į išteklius ir paslaugas, juos paskirstant tarp vaikų ir suaugusiųjų

vaiko dalyvavimas: teisė individualiai ar kolektyviai veikti, išreikšti savo nuomonę ir veikti sprendimus.

LR vaiko gerovės politiką reglamentuoja LR Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas, Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie LR Prezidento, Vaiko globos įstatymas (2000m.), Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (2000-2004). T.p. tobulinant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, priimtas LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. Šio įstatymo tikslas- užtikrinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje, o t.p. kontroliuoti valstybinių, nevalstybinių institucijų veiklą, susijusią su vaiko teisėmis.

Kalbant apie vaiko gerovės politiką, aktualios problemos Lietuvoje yra: sąlygų vaiko intelektualiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymas, beglobių vaikų priežiūra, apsauga nuo išnaudojimo ir parama vaikams, pozityvaus vaikų laisvalaikio plėtojimas.  Yra daugybė dokumentų bei teisės aktų reglamentuojančių vaikų gerovės politiką.

LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 1996 m. įstatyme nagrinėjanos pagrindinės vaiko teisės ir laisvės: gyventi ir augti; būti sveikam; teisė į individualybę ir jos išsaugojimą; į asmeninį gyvenimą; asmens neliečiamybę ir laisvę; teisė į gyvenimo sąlygas; socialinės teisės; teisė į valstybės paramą ir išlaikymą; teisė dalyvauti vaikų apsaugos programose. Dar vienas svarbus skyrius nagrinėjamas, tai negalios vaikas Plačiau apie tai kalbama Invalidų soc.integracijos įstatyme.

LR Švietimo įstatymas 2003 m. Švietimo prieinamumas ir kontrolė. Sudaromos visos sąlygos mokytis, švietimas prieinamas tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems, tiek dirbantiems, tiek socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Organizuojamas mokinių vežiojimas, apgyvendinimas bei maitinimas. Įstatyme numatomos mokinio, (globėjų, rūpintojų teisės ir pareigos; mokytojo ir kitų švietimo teikėjų teisės ir pareigos. Apie švietimo plėtotę, prieinamumą ir kokybę taip pat kalbama ir Valstybinės švietšimo strategijos 2003-2012 m. nuostatuose.

LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas 2003m. Čia aptariami jaunimo politikos įgyvendinimo principai; sritys; bendrosios jaunimo teisių nuostatos. Užimtumo, prevencijos bei edukaciniais klausimais taip pat kalbama Vaikų ir jaunimo socializacijos programoje.

Socialinių paslaugų katalogas 2000 m. Jame galime rasti bendrasias bei specialiasias socialines paslaugas vaikams, jų organizavimo formas: (vaikų dienos centras; stacionarios globos įstaigos vaikams; globos namai jaunimui su negalia)

Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai 2001 m. Dokumente išdėstyta, kokias funkcijas vykdo soc. pedagogas siekdamas vaiko gerovės ir saugumo.

Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija. 2001 m. Šiame dokumente išdėstomos socialinio pedagogo teisės ir pareigos, vertybinės nuostatos, veiklos turinys, darbo organizavimas ir reglamentavimas.

Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos projektas ir jos įgyvendinimo priemonių 2004 –2012 metų plano projektas. Vaiko gerovės valstybės politikos strategija siekiama sukurti prielaidas visų LR gyvenančių vaikų gerove, tam numatant valstybės ilgalaikes vaiko gerovės valstybės politikos strategines priemones ir lėšas šių priemonių įgyvendinimui.

Pagrindinės vaiko gerovės politikos programos Savivaldybių VTAT veiklos tobulinimo programa (2004–2008m.) Pagrindinis tikslas–aktyvinti tarnybų veiklą, kad jos kompetetingos atlikti valstybinę (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją, gebėtų laiku ir kvalifikuotai atlikti visas joms teisės aktais pavestas funkcijas.

Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005 – 2008 metų programa. Programos tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas tęvų globos netekusiam asmeniui socialiai integruotis visuomenėje, ugdyti kiekvieno globojamo asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius.

Didelį darbą atlieka ir nevyriausybinės organizacijos. NVO įsteigti vaikų dienos centrai suteikia galimybę socialinės rizikos vaikus įtraukti į naudingą, prasmingą veiklą, padeda jiems keisti vertybines orientacijas, plėsti akiratį, adaptuotis visuomenėje, atitraukti nuo kenksmingo gatvės poveikio.

Vaiko teisių apsaugą užtikrinti svarbu, nes vaikai yra ne tik mūsų visuomenės ateitis, bet ir dabartis.

Lietuva 1992 m. prisijungė prie 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracijos, 1989 m. – prie Vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m,1996 m.buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Asmuo dar neturintys 18 metų gali būti emancipuotas ir jau nebelaikomas vaiku. Lietuvoje yra priimta bei ratifikuota daugybė LR įstatymų, teisės aktų ir tarptautinių konvencijų, susijusių su vaiko teisių apsauga.

Civilinis kodeksas. Trečia knyga. „Šeimos teisė“. Baudžiamasis kodeksas, Darbo kodeksas.

LR Seimo 2003 m. nutarimas „Dėl gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“.

Vaiko teisių konvencija - tai galingas įrankis, kovojant už vaiko teises, kadangi ratifikavusi JT Vaiko teisių konvenciją, šalis įsipareigoja panaudoti kuo daugiau savo išteklių, prireikus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad ji būtų įgyvendinta. 1995 m. Lietuva taip pat ratifikavo šią konvenciją.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirtis - gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus.

Vaiko teisių apsaugą LR užtikrina:

1) valstybė ir jos institucijos;

2) vietos savivaldos institucijos;

visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Siekiant užtikrinti LR Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintas nuostatas bei įsipareigojimus, buvo parengtas ir Seimo 2000 m. priimtas LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas.

Siekiant gerinti vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimo mechanizmą ir paskatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp ministerijų šioje srityje, LR Seimas 2002 m.priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įsatatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir nustatė, kad pagal savo kompetenciją, valstybės institucijos rengia ir įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.

Įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas, SADM 2002 m. buvo įsteigtas Šeimos, vaikų ir jaunimo departamentas, o 2003 m.Vyriausybės nutarimu valdymo sritis buvo priskirta SADM. Tuo pačiu yra nustatyta ir kitų ministerijų (ŠMM, Teisingumo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų) kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.

Savivaldybės lygmenyje už vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimą ir atstovavimą atsako savivaldybės VTAT. Joms tenka pagrindinis vaidmuo organizuojant ir koordinuojant savivaldybės lygmenyje bendradarbiavimą sprendžiant įvairius su vaiku ir jo šeima susijusius klausimus, kaupiant statistinę informaciją apie vaikus.

Švietimas turi atitikti esminius nuolat kintančius visuomeninius procesus, nes švietimo sistema yra viena iš svarbiausių socialinių institucijų, kurios tikslas – rengti žmones gyventi visuomenėje. Vykdant švietimo reformą svarbu nustatyti ir žmogaus teisių sistemą, turinį bei būdus, kad vidurinėje mokykloje mokiniai susipažintų su lygiomis teisėmis ir galimybėmis, suteiktomis visiems žmonėms, žinoma, ir neįgaliems.

1991 metais, LR seimas priėmė LR švietimo įstatymą ir LR invalidų socialinės integracijos įstatymą.

LR Švietimo įstatymo pirmasis švietimo sistemos principas skelbia, kad yra garantuojamos „lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują“.

Priimti LR Invalidų socialinės integracijos-(numato kai kurias galimybes lengvinti invalidų ugdymo, mokymo, profesinio orientavimo sąlygas) ir LR Specialiojo ugdymo (nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą, specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusųjų švietimo organizavimo pagrindus) įstatymai, kurie vaikams ir suaugusiesiems, turintiems negalią, užtikrina vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą. Mokykla yra viena iš svarbiausių socializacijos institucijų, kurioje įtvirtinamos vienodos galimybės įvairių poreikių asmenims tobulinti savo gebėjimus.

Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais švietimo ir šiais specialiojo ugdymo principais: lygių galimybių, decentralizacijos. LR švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas apibrėžia pedagoginių psichologinių tarnybų vaidmenį, įtvirtina tėvų ir vaikų teisę pasirinkti ugdymo įstaigą ir ugdymosi būdą. Šeima turi teisę leisti vaiką į arčiausiai gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą.

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos skelbia, kad „švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Tam būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie padėtų didinti švietimo sistemos efektyvumą, išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.