MOKYKLŲ VIDAUS AUDITAS. MOKYKLOS VEIKLOS TOBULINIMAS IR BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS KŪRIMAS.

MOKYKLŲ VIDAUS AUDITAS. MOKYKLOS VEIKLOS TOBULINIMAS IR BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS KŪRIMAS.

Mokyklos vidaus auditas – mokyklos ar atskirų jos sričių būklės, veiklos, pastangų analizė, jų kokybės apibūdinimas, perspektyvų numatymas, turint tikslą tobulinti savo veiklą, siekiant kokybės, renkantis mokyklos tobulinimo plano prioritetus. Lietuvos vidaus audito metodika remiasi Škotijos modeliu. Vidaus auditas yra nuolatinis nenutrūkstamas procesas, susidedantis iš dviejų dalių: 1) visos mokyklos veiklos įvertinimas arba “platusis” auditas; 2) pasirinktos vertinimo srities analizė. Mokyklų auditas – veiklos vertinimo, sėkmės matavimo priemonė. Pagrindinis tikslas – padėti mokykloms analizuoti ir tobulinti savo veiklą, siekiant kokybės, nustatant privalumus ir trūkumus, padedant apsispręsti renkantis mokyklos tobulinimo plano prioritetus. Vidaus audito tikslai:

1. Įvertinti mokyklos esamą situaciją ir išsiaiškinti mokyklos privalumus ir trūkumus;
2. Nustatyti mokyklos plėtros prioritetus;
3. Fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokykloje.

Vidaus audito principai:

• Vertinimas – ne vienkartinis veiksmas, o procesas.
• Svarbiausias vertinimo subjektas – ne asmuo, o institucija.
• Vertinimas dera prie įprastos mokyklos veiklos struktūros.
• Vertinimo procesui pritaria dauguma mokyklos pedagogų.
• Vertinimas pagrįstas mokyklos vidaus taisyklėmis ir iškeltais mokyklos paskirtį atitinkančiais ugdymo tikslais.
• Vertinimas yra kasdieninis tobulėjimo poreikis ir kaitos proceso postūmis.

Vidaus audito sritys: 1.Ugdymo turinys; 2. Mokymosi pasiekimai; 3. Mokymasis ir ugdymas; 4. Pagalba moksleiviams; 5. Etosas(mokyklos aplinka,mokytojų ir moksleivių santykiai); 6.Ištekliai; 7.Mok-los valdymas ir kokybės garantavimas

Pagalbos moksleiviams srityje kaip veiklos rodiklį galima išskirti pagalbą specialiųjų poreikių, socialiai remtinų, rizikos grupių moksleiviams (pedagoginę-psichologinę pagalbą teikiančių specialistų darbo planavimo,bendradarbiavimo ir veiksmingumo vertinimas, teikiamos pagalbos specialiųjų poreikių, soc.remtinų, rizikos grupių mokv-ms reguliarumas).

Audito sričių vertinimo metodai:

• Dokumentų analizė; Apklausa; Interviu; Pokalbis; Stebėjimas; Statistiniai tyrimai; Anketavimas; Savianalizė; Specialūs tyrimai; Komentarai; Vaizdo medžiagos analizė; Lyginimas; Diskusijos; Pamokų stebėjimas ir aptarimas; Finansinė revizija; Materialinių vertybių inventorizacija; Rodiklių rezultatų analizė

Audito metodikos galima greit išmokti, o kokybės sampratai tenka skirti nuolatinį dėmesį.

Mokyklos veiklos vertinimo paskirtis yra keleriopa:

1. ugdomoji – vertinama tam, kad mokyklos veikla ar kuri nors jos sritis būtų tobulinama;
2. apibendrinamoji – vertinama atsiskaitant už tam tikrą atliktą darbą;
3. sociopolitinė – vertinama norint susilaukti visuomenės palaikymo, paramos, pritarimo;
4. administracinė – vertinama norint tobulinti valdymo funkcijas (ugdymo turinio, procesų, kaitos, kokybės).

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose iškelti ugdymo tikslai bei uždaviniai yra orientuoti į moksleivių gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymą, aktyvų sąmoningą jų įsitraukimą į mokymosi procesą.  Švietimo organizacijos siekiančios mokymo ir mokymosi kokybės, turi tapti besimokančiomis organizacijomis, tam buvo sukurta mokyklos tobulinimo programa (2002-2005)–tai integruota programa, kurią sudaro kvalifikacijos tobulinimo seminarai, nuotoliniai mokymai, mokyklos buvo aprūpinamos naujausiomis mokymo priemonėmis, baldais, programinėmis įrangomis, teikiama pagalba mokytojams, kurie taiko mokymo procese aktyvius mokymosi metodus bei alternatyvius moksleivių vertinimo būdus.

Želvys mokyklos veiklos tobulinimą apibrėžia,

1. kaip mokytojo profesinį augimą, todėl mokykla turi sukurti tokią aplinką, kuri skatintų darbuotojus nuolat mokytis. Mokyklos veiklos tobulinime ypatingą vietą skyrti mokyklos vadovui, kuris turėtų pastebėti ar darbas yra atliekamas tinkamai, ar gerai koordinuotas. Vadovas turėtų nepamiršti skatinti savo darbuotojus už kūrybiškumą, iniciatyvumą.

2. tapimas besimokančia organizacija, nes mokslo kokybei daug įtakos daro, tai kaip mokykloje dirba pedagogai, vadovai, kokia kuriama darbo aplinka. Besimokančioje organizacijoje dirbantys asmenys nuolat plečia savo kompetenciją, kad pasiektų trokštamą rezultatą, ugdomi nauji mąstymo modeliai, laisvai plėtojami kolektyviniai siekiai.

Kaip ir kiekvienai organizacijai, tiek ir besimokančiai yra būdingi tam tikri bruožai:

1. Egzistuoja bendra vizija, kuriai visi pritaria.

2. Žmonės atsisako senojo mąstymo ir šablonų, kuriais naudojasi spręsdami savo problemas.

3. Žmonės atvirai bendrauja vienas su kitu, nebijodami būti sukritikuoti ar nubausti.

4. Žmonės peržiūri asmeniniu interesus, kad galėtų dirbti kartu ir įgyvendinti visuotinai pripažintą organizacijos viziją.

Organizacija formuojasi tada, kai gali įgyvendinti anksčiau paminėtus bruožus, kai ne tik vadovas, bet ir pavaldiniai siekia tapti besimokančia organizacija.

Mokyklos veiklos tobulinimas ir besimokančios organizacijos kūrimas – ilgalaikis procesas, kuris turi vykti visuose 3 organizacijos lygiuose – individų (mokyklos vadovų, pedagogų, mokinių); mokyklos organizaciniame (kaupiamas ir tobulinamas individualus ir organizacinis žinojimas); gebėjimai veikti visiems drauge organizacijoje, siekiant jos tikslų.

Nuolatinis mokymasis garantuoja žmogaus, organizacijos, valstybės vystymąsi, pažangą, demokratiškumą.

Nauja mokymosi, vadybos paradigma ir mokymosi visą gyvenimą, besimokančios organizacijos koncepcija.

Informacinių technologijų pažangos, globalizacijos, edukacinių pokyčių, novacijų diegimo, informacijos sprogimo

Paprastai posakis “mokyklos tobulinimas“ galima vartoti dviem prasmėmis. 1. siejama su bendromis pastangomis padaryti mokyklas geresnes mokiniams mokytis. 2. mokyklos tobulinimas yra ypatingas požiūris į švietimo kaitą, kai mokiniai pasiekia geresnių rezultatų ir stiprėja mokyklos gebėjimas valdyti kaitą. Apibrėžiant mokyklos tobulinimą kaip požiūrį į švietimo kaitą, turi dvejopą tikslą: pagerinti mokinių pažangumą ir sustiprinti mokyklos gebėjimą valdyti kaitą. Mokyklos tobulinimo negalima tiesiogiai prilyginti visai švietimo kaitai. Daugelyje šalių dabar pabrėžiama decentralizacija, mokyklos tobulinimo paskirtis nėra izoliavimasis arba lenktyniavimas.