PILIETINIO UGDYMO SISTEMA LIETUVOJE. PILIETIŠKUMO UGDYMO TURINYS IR METODIKOS. PILIETINIO DALYVAVIMO SVARBA UGDYMO PROCESE.

PILIETINIO UGDYMO SISTEMA LIETUVOJE. PILIETIŠKUMO UGDYMO TURINYS IR METODIKOS. PILIETINIO DALYVAVIMO SVARBA UGDYMO PROCESE.

Lietuvos mokykloje pilietinis ugdymas ágyvendinamas remiantis Bendràja pilietinio ugdymo programa ir išsilavinimo standartais. Bûtent programa atskleidžia tai, kad pilietinis ugdymas nëra atskiras dalykas, disciplina. Pilietinio ugdymo paskirtis – ugdyti(s) pilietinæ savimonæ, apimanèià savæs paties pažinimà, praktinæ patirtá šeimoje ir bendruomenëje, vertybines nuostatas bei gebëjimus. Pilietinio ugdymo tikslas – padëti jaunuoliams ágyti žiniø ir ugdytis gebëjimus šias žinias panauduoti praktiškai. Pilietinis ugdymas – tai žmogui suteikta galimybë suvokti save, suvokti kitus ir toleruoti visuomenës nariø ávairovæ bei galimybë suvokti savo santykiø su kitais per savo santyká su valstybe.

Bendràja pilietinio ugdymo programà sudaro:

Ávadas. Èia yra atskleidžiamas pilietinio ugdymo tikslas, paskirtis, ugdomi praktiniai ir pažintiniai gebëjimai, bei numatomi pilietinio ugdymo ágyvendinimo bûdai. Neformaliojo pilietinio ugdymo gairës – tai demokratiniø santykiø kûrimas mokyklos bendruomenëje; Integruoto pilietinio ugdymo gairës; Pilietiškumo pagrindai; Papildomojo ugdymo veikla; Savivalda; Ryšiai su vietos bendruomene; Integruoto pilietinio ugdymo gairës.

Metodikos. ,,Pilietiškumo pagrindø“ kursà lydi metodinës nuorodos, kuriuose akcentuojamas aktyviøjø mokymosi metodø taikymas. Dažniausiai taikytini metodai yra šie: diskusija, debatai, pokalbis, disputai, interviu, modeliavimas, ,,Sprendimø medis”, ,,Minèiø lietus”, anketiniai tyrimai, projektø rengimas, socialiniø situacijø analizavimas, dokumentø nagrinëjimas. Vedamos pamokos muziejuose, bibliotekose, archyvuose, pamokos – ekskursijos. Taip pat siûloma šio dalyko pamokose naudotis internetu, mokomosiomis programomis, radiju, televizija, vaizdo medžiaga.

Aktyvaus mokymo metodai padeda mokytojui išdëstyti dalyko turiná taip, kad mokiniai já lengviau suprastø, patys ávertintø daugelá gyvenimiškø situacijø. Stengiamasi ugdyti gebëjimà diskutuoti, išklausyti kità asmená, oponuoti, argumentuoti savo nuomonæ. Apžvelgus Bendràja pilietinio ugdymo programà galima bûtø teigti jog, neužtenka moksleiviams vien tik perteikti žinias apie demokratinæ visuomenæ santykiø tvarkymà ir plëtoti bendradarbiavimo bei dalyvavimo visuomeniniame gyvenime gebëjimus. Labai svarbu ugdyti atitinkamas vertybines nuostatas, formuoti socialinius gebëjimus. Formalus ir neformalus pilietinis ugdymas turëtø padëti mokiniams ágyti žiniø apie soc.aplinkà, kurioje jie gyvena, padëti jas pritaikyti praktiškai, išmokyti naudotis jomis priimant sprendimus, áveikiant problemas.

Pilietinis ugdymas ágyvendinamas:

Per ugdymo turiná:

a) ávedama atskira privaloma disciplina ,,Pilietiškumo pagrindai“ VIII ir X klasëje po vienà savaitinæ pamoka;

b) pilietinë problematika integruojama á kiekvienà mokomàjá dalykà visose klasëse.

I-IV klasëse šis dalykas integruojamas á kursà „Aš ir pasaulis“, doriná ugdymà.

V-VI ,VII klasiø svarbiausios temos: Žmogaus poreikiai; Teisës samprata, žmoniø teisiø ir poreikiø tenkinimo erdvës.

VIII klasëje atskiras kursas ,,Pilietiškumo pagrindai“. Šiame kurse aptariama teisës ir pareigos santykis, vaiko teisës ir jas reglamentuojantys dokumentai, vaikø teises ginanèios organizacijos, demokratijos samprata

X klasëje atskiras kursas ,,Pilietiškumo pagrindai“.Temos: Socialinës visuomenës sankloda, Pilietinës visuomenës kilmë ir esmë, valstybë, jos elementai, socialinës ir teisinës normos, teisinës valstybës principai.

Organizuojant mokyklinës bendruomenës gyvenimà, nes á mokyklos gyvenimà žvelgiama kaip á vientisà ugdymo veiksná, kurá sudaro mokyklos bendruomenës nariø santykiø ávairovë, mokytojo etosas, santykiai su visuomene, pats mokyklos darbo organizavimas, teisingai sukurta mokyklos erdvë, auklëjimo bei mokymo bûdai

Skatinami ir pleèiami mokyklinës bendruomenës ir pavieniø asmenø ryšiai su vietos, regiono, Lietuvos, Europos ir pasaulio bendruomenëmis. Ryšiai su vietos bendruomene. Lietuvos mokykla yra atvira vietinës bendruomenës problemoms. Jas sprendžiant mokytojai ir moksleiviai turëtø aktyviai dalyvauti.

Pilietinio ugdymo programoje sàlygiškai atskirtos trys dalys: a) neformaliojo pilietinio ugdymo, b)integruoto pilietinio ugdymo ir c) Pilietiškumo pagrindø kaip atskiro dëstomojo dalyko programa.

Neformaliojo pilietinio ugdymos dalis

Demokratiniø santykiø kûrimas mokyklos bendruomenëje. Mo­kyk­los bendruomenës klimatas turëtø telkti bendruomenës narius ugdytis visuomeniškumo bei de­mo­kra­tiškumo nuostatas bei jas išreikšti aktyviai da­ly­vau­jant svars­tant ir spren­džiant mo­kyk­los ir vie­ti­nës ben­druo­me­nës rei­ka­lus.

Papildomojo ugdymo veikla; Papildomojo ugdymo veikla teikia ypaè daug galimybiø mokiniø pilietiškumui ugdytis, nes mokyklos bendruomenë kuriama kaip kartu gyvenanèiø ir kartu veikianèiø nariø bendruomenë. Tam bûtina skatinti mokiniø projektinæ veiklà, organizacijø kûrimàsi, ávairiø švenèiø, ypaè turinèiø kultûrinæ vertæ, organizavimà. Vaikø ir jaunimo organizacijos ypaè svarbios visuomeniškumui ir pilietiškumui ugdytis.

Savivalda - itin svarbi mokyklos gyvenimo struktûra. Ji padeda mokiniams ugdytis praktinës veiklos gebëjimus. Pradinëse klasëse mokiniai mokosi savivaldos formø žaisdami, imituodami ávairius vaidmenis. Vaikams augant nuo žaidimø pereinama prie organizacinës veiklos, mokomasi planuoti veiklà etapais, numatyti jos rezultatus, jai vadovauti, laikytis bendrø veiklos principø, kelti, analizuoti organizacines problemas ir jas spræsti dialogu susitariant.

Ryšiai su vietos bendruomene. Lietuvos mokykla yra atvira vietinës bendruomenës problemoms, todël mokytojai ir mokiniai turëtø bûti skatinami aktyviai dalyvauti jas sprendžiant. Vietos bendruomenë yra ta vieta, kur ugdomasis darbas pratæsiamas natûralioje aplinkoje: susipažástama su vietos savivaldos problemomis, su praktine valdžios institucijø veikla. Ki­ta svar­bi prak­ti­kos for­ma – tiesioginis su­si­pa­ži­ni­mas su vi­suo­me­ni­niø ir vals­ty­bi­niø ins­ti­tu­ci­jø veik­la, jos nag­ri­në­ji­mas, todël ypaè skatintinas socialiniø, valdžios institucijø lankymas, jø dar­bo ste­bë­ji­mas ir ana­li­zë. Mokykla sudaro sàlygas demokratiniø vertybiø ugdymuisi bei puoselëjimui, padeda ugdytis vaikø ir jaunuoliø gebëjimui grásti gyvenimà ásisàmonintomis demokratijos vertybëmis.

Integruoto pilietinio ugdymo dalis - pilietinæ tematikà siûloma integruoti á ávairiø mokomøjø dalykø turiná (istorijos kursà, filologijos dalykus, menus, matematikà, geografijà ir kt.).

Pilietiškumas yra nuostata aktyviai dalyvauti ávairiose gyvenimo srityse. Pilieèiu gimstama, bet pilietiškumas ágyjamas per ugdymà. Pilietiškumo ugdymo tikslas–šiø nuostatø diegimas: tolerancijos, lojalumo, demokratiškumo, pagarbos ástatymas, noro ginti Tëvynæ, gobalizacijos iššukiø priëmimas. Pagrindiná vaidmená ugdant vaikø pilietiškumà atlieka mokykla, vyriausybinës ir NVO, informavimo priemonës, Bažnyèia, teisësaugos ir kt. institucijos.

Didelis dëmesys mokiniø pilietiškumo ugdymui skiriamas Lietuvos švietimo plëtotës strateginëse nuostatose. Dokumente teigiama, kad švietimo turinys turi bûti atnaujintas taip, kad padëtø asmeniui ir visuomenei atsakyti á dabartinius iššûkius, o taip pat globalizacijos iššûkius, padëtø pasinaudoti dabarties atvertomis naujomis galimybëmis.

Ateityje bus reikalaujama daug autonomiškesnio žmogaus elgesio, negu praeityje. Asmeniui bus svarbu suvokti ir išsaugoti savo tautybæ, suvokti ir mokëti siekti savo gyvenimo tikslø. Jam reikës labiau pasitikëti savimi, nebijoti rizikuoti, sugebëti laiku imtis reikiamos iniciatyvos, veikti kryptingai ir nuosekliai.