PILIETINIO UGDYMO SISTEMA LIETUVOJE. PILIETIŠKUMO UGDYMO TURINYS IR METODIKOS. PILIETINIO DALYVAVIMO SVARBA UGDYMO PROCESE.

PILIETINIO UGDYMO SISTEMA LIETUVOJE. PILIETIŠKUMO UGDYMO TURINYS IR METODIKOS. PILIETINIO DALYVAVIMO SVARBA UGDYMO PROCESE.

Lietuvos mokykloje pilietinis ugdymas įgyvendinamas remiantis Bendrąja pilietinio ugdymo programa ir išsilavinimo standartais. Būtent programa atskleidžia tai, kad pilietinis ugdymas nėra atskiras dalykas, disciplina. Pilietinio ugdymo paskirtis – ugdyti(s) pilietinę savimonę, apimančią savęs paties pažinimą, praktinę patirtį šeimoje ir bendruomenėje, vertybines nuostatas bei gebėjimus. Pilietinio ugdymo tikslas – padėti jaunuoliams įgyti žinių ir ugdytis gebėjimus šias žinias panauduoti praktiškai. Pilietinis ugdymas – tai žmogui suteikta galimybė suvokti save, suvokti kitus ir toleruoti visuomenės narių įvairovę bei galimybė suvokti savo santykių su kitais per savo santykį su valstybe.

Bendrąja pilietinio ugdymo programą sudaro:

Įvadas. Čia yra atskleidžiamas pilietinio ugdymo tikslas, paskirtis, ugdomi praktiniai ir pažintiniai gebėjimai, bei numatomi pilietinio ugdymo įgyvendinimo būdai. Neformaliojo pilietinio ugdymo gairės – tai demokratinių santykių kūrimas mokyklos bendruomenėje; Integruoto pilietinio ugdymo gairės; Pilietiškumo pagrindai; Papildomojo ugdymo veikla; Savivalda; Ryšiai su vietos bendruomene; Integruoto pilietinio ugdymo gairės.

Metodikos. ,,Pilietiškumo pagrindų“ kursą lydi metodinės nuorodos, kuriuose akcentuojamas aktyviųjų mokymosi metodų taikymas. Dažniausiai taikytini metodai yra šie: diskusija, debatai, pokalbis, disputai, interviu, modeliavimas, ,,Sprendimų medis”, ,,Minčių lietus”, anketiniai tyrimai, projektų rengimas, socialinių situacijų analizavimas, dokumentų nagrinėjimas. Vedamos pamokos muziejuose, bibliotekose, archyvuose, pamokos – ekskursijos. Taip pat siūloma šio dalyko pamokose naudotis internetu, mokomosiomis programomis, radiju, televizija, vaizdo medžiaga.

Aktyvaus mokymo metodai padeda mokytojui išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai jį lengviau suprastų, patys įvertintų daugelį gyvenimiškų situacijų. Stengiamasi ugdyti gebėjimą diskutuoti, išklausyti kitą asmenį, oponuoti, argumentuoti savo nuomonę. Apžvelgus Bendrąja pilietinio ugdymo programą galima būtų teigti jog, neužtenka moksleiviams vien tik perteikti žinias apie demokratinę visuomenę santykių tvarkymą ir plėtoti bendradarbiavimo bei dalyvavimo visuomeniniame gyvenime gebėjimus. Labai svarbu ugdyti atitinkamas vertybines nuostatas, formuoti socialinius gebėjimus. Formalus ir neformalus pilietinis ugdymas turėtų padėti mokiniams įgyti žinių apie soc.aplinką, kurioje jie gyvena, padėti jas pritaikyti praktiškai, išmokyti naudotis jomis priimant sprendimus, įveikiant problemas.

Pilietinis ugdymas įgyvendinamas:

Per ugdymo turinį:

a) įvedama atskira privaloma disciplina ,,Pilietiškumo pagrindai“ VIII ir X klasėje po vieną savaitinę pamoka;

b) pilietinė problematika integruojama į kiekvieną mokomąjį dalyką visose klasėse.

I-IV klasėse šis dalykas integruojamas į kursą „Aš ir pasaulis“, dorinį ugdymą.

V-VI ,VII klasių svarbiausios temos: Žmogaus poreikiai; Teisės samprata, žmonių teisių ir poreikių tenkinimo erdvės.

VIII klasėje atskiras kursas ,,Pilietiškumo pagrindai“. Šiame kurse aptariama teisės ir pareigos santykis, vaiko teisės ir jas reglamentuojantys dokumentai, vaikų teises ginančios organizacijos, demokratijos samprata

X klasėje atskiras kursas ,,Pilietiškumo pagrindai“.Temos: Socialinės visuomenės sankloda, Pilietinės visuomenės kilmė ir esmė, valstybė, jos elementai, socialinės ir teisinės normos, teisinės valstybės principai.

Organizuojant mokyklinės bendruomenės gyvenimą, nes į mokyklos gyvenimą žvelgiama kaip į vientisą ugdymo veiksnį, kurį sudaro mokyklos bendruomenės narių santykių įvairovė, mokytojo etosas, santykiai su visuomene, pats mokyklos darbo organizavimas, teisingai sukurta mokyklos erdvė, auklėjimo bei mokymo būdai

Skatinami ir plečiami mokyklinės bendruomenės ir pavienių asmenų ryšiai su vietos, regiono, Lietuvos, Europos ir pasaulio bendruomenėmis. Ryšiai su vietos bendruomene. Lietuvos mokykla yra atvira vietinės bendruomenės problemoms. Jas sprendžiant mokytojai ir moksleiviai turėtų aktyviai dalyvauti.

Pilietinio ugdymo programoje sąlygiškai atskirtos trys dalys: a) neformaliojo pilietinio ugdymo, b)integruoto pilietinio ugdymo ir c) Pilietiškumo pagrindų kaip atskiro dėstomojo dalyko programa.

Neformaliojo pilietinio ugdymos dalis

Demokratinių santykių kūrimas mokyklos bendruomenėje. Mo­kyk­los bendruomenės klimatas turėtų telkti bendruomenės narius ugdytis visuomeniškumo bei de­mo­kra­tiškumo nuostatas bei jas išreikšti aktyviai da­ly­vau­jant svars­tant ir spren­džiant mo­kyk­los ir vie­ti­nės ben­druo­me­nės rei­ka­lus.

Papildomojo ugdymo veikla; Papildomojo ugdymo veikla teikia ypač daug galimybių mokinių pilietiškumui ugdytis, nes mokyklos bendruomenė kuriama kaip kartu gyvenančių ir kartu veikiančių narių bendruomenė. Tam būtina skatinti mokinių projektinę veiklą, organizacijų kūrimąsi, įvairių švenčių, ypač turinčių kultūrinę vertę, organizavimą. Vaikų ir jaunimo organizacijos ypač svarbios visuomeniškumui ir pilietiškumui ugdytis.

Savivalda - itin svarbi mokyklos gyvenimo struktūra. Ji padeda mokiniams ugdytis praktinės veiklos gebėjimus. Pradinėse klasėse mokiniai mokosi savivaldos formų žaisdami, imituodami įvairius vaidmenis. Vaikams augant nuo žaidimų pereinama prie organizacinės veiklos, mokomasi planuoti veiklą etapais, numatyti jos rezultatus, jai vadovauti, laikytis bendrų veiklos principų, kelti, analizuoti organizacines problemas ir jas spręsti dialogu susitariant.

Ryšiai su vietos bendruomene. Lietuvos mokykla yra atvira vietinės bendruomenės problemoms, todėl mokytojai ir mokiniai turėtų būti skatinami aktyviai dalyvauti jas sprendžiant. Vietos bendruomenė yra ta vieta, kur ugdomasis darbas pratęsiamas natūralioje aplinkoje: susipažįstama su vietos savivaldos problemomis, su praktine valdžios institucijų veikla. Ki­ta svar­bi prak­ti­kos for­ma – tiesioginis su­si­pa­ži­ni­mas su vi­suo­me­ni­nių ir vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų veik­la, jos nag­ri­nė­ji­mas, todėl ypač skatintinas socialinių, valdžios institucijų lankymas, jų dar­bo ste­bė­ji­mas ir ana­li­zė. Mokykla sudaro sąlygas demokratinių vertybių ugdymuisi bei puoselėjimui, padeda ugdytis vaikų ir jaunuolių gebėjimui grįsti gyvenimą įsisąmonintomis demokratijos vertybėmis.

Integruoto pilietinio ugdymo dalis - pilietinę tematiką siūloma integruoti į įvairių mokomųjų dalykų turinį (istorijos kursą, filologijos dalykus, menus, matematiką, geografiją ir kt.).

Pilietiškumas yra nuostata aktyviai dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse. Piliečiu gimstama, bet pilietiškumas įgyjamas per ugdymą. Pilietiškumo ugdymo tikslas–šių nuostatų diegimas: tolerancijos, lojalumo, demokratiškumo, pagarbos įstatymas, noro ginti Tėvynę, gobalizacijos iššukių priėmimas. Pagrindinį vaidmenį ugdant vaikų pilietiškumą atlieka mokykla, vyriausybinės ir NVO, informavimo priemonės, Bažnyčia, teisėsaugos ir kt. institucijos.

Didelis dėmesys mokinių pilietiškumo ugdymui skiriamas Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose. Dokumente teigiama, kad švietimo turinys turi būti atnaujintas taip, kad padėtų asmeniui ir visuomenei atsakyti į dabartinius iššūkius, o taip pat globalizacijos iššūkius, padėtų pasinaudoti dabarties atvertomis naujomis galimybėmis.

Ateityje bus reikalaujama daug autonomiškesnio žmogaus elgesio, negu praeityje. Asmeniui bus svarbu suvokti ir išsaugoti savo tautybę, suvokti ir mokėti siekti savo gyvenimo tikslų. Jam reikės labiau pasitikėti savimi, nebijoti rizikuoti, sugebėti laiku imtis reikiamos iniciatyvos, veikti kryptingai ir nuosekliai.