SOCIALINËS PEDAGOGIKOS KAIP MOKSLO SAMPRATA. SOCIALINËS PEDAGOGIKOS OBJEKTAS, RYŠYS SU KITAIS MOKASLAIS. SOC. PED. ISTORINË RAIDA. SOC.DARBO IR SOC. PEDAGOGIKOS LYGINAMASIS ASPEKTAS.

SOCIALINËS PEDAGOGIKOS KAIP MOKSLO SAMPRATA. SOCIALINËS PEDAGOGIKOS OBJEKTAS, RYŠYS SU KITAIS MOKASLAIS. SOC. PED. ISTORINË RAIDA. SOC.DARBO IR SOC. PEDAGOGIKOS LYGINAMASIS ASPEKTAS.

Socialinis (lot. Socialis – bendras, visuotinis) sutelkia visa, kas yra susijæ su visuomeniniu žmoniø gyvenimu, skirtingomis jø bendravimo ir tarpusavio sàveikos formomis. Pedagogika – mokslas apie auganèios kartos ugdymà bei lavinimà. Socialinë pedagogika – pedagogikos mokslo šaka, ugdymo ir lavinimo procesuose išskirianti reiškinius, susijusius su vaiko átraukimu á bendrà visuomeniná gyvenimà. (I.Leliøgienë). Socialinë pedagogika socialiniø mokslø šaka, nagrinëjanti vaikø gerovës raidà ir socialiná ugdymà, jø sëkmingos socialializacijos proceso organizavimà bei valdymà mikrosociume ir makrosociume (G. Kvieskienë).

Socialinës pedagogikos objektas – vaikas, o tyrinëjimo sritis – vaiko socializacijos dësningumai. (I.Leliøgienë)

Socialinës pedagogikos objektas –žmogaus – aplinkos sàveika yra sudëtingas ir reikalauja kompleksinio požiûrio sprendžiant socialinei pedagogikai kylanèius klausimus. (Vaitkevièius)

Socialinës pedagogikos paskirtis – mažinti socialinius konfliktus tarp žmogaus, jø grupës ir visuomenës ir garantuoti, kad vykstant socialiniams pakitimams, nekiltø konfliktai.

Socialinës pedagogikos ryšiai su kitais mokslais:

Pedagogika

Filosofija – nurodo bendrà ugdymo kryptá, kurià pasirenka soc.pedagogika žmogaus ugdymo problemoms spræsti.

Sociologija – soc.ped. naudoja sociologiniø tyrimø metodus.

Psichologija – tiria psichiniø bei socialiniø veiksniø sàveikos dësnius, psichinius ypatumus.

Biologija – naudoja biologijos mokslø duomenis apie žmogaus vystymosi kitimus.

Menai (dailë, muzika, literatûra) – žmogus meno priemonëmis atskleidžia savo jausmus, vidinius pergyvenimus.

Visuomenës mokslai, istorija.

Socialinës pedagogikos terminà XIX am. Viduryje pasiûlë vokëèiø pedagogai A. Dystervegas ir K.Mageras „soc.ped. kai diskusijos apie vaiko ugdymà objektas“, nors jau Antikos màstytojai Demokritas, Platonas, Aristotelis mokslo problemas siejo su visos žmonijos ir atskiro žmogaus gyvenimu. Antikos žmogaus màstytojas jau buvo teorinis, rëmësi logika. Ugdymo problemas jie glaudžiai siejo su realiu visiomenës gyvenimu ir gamta. Viduramžiais susiformavo naujas màstymo stilius – jis jau turëjo praeiti. Religija kontroliavo visas visuomeninio, kultûrinio, dvasinio gyvenimo sritis, ypaè mokslà ir švietimà. Žmogus kaip asmenybë buvo vertinamas pagal gebëjimà ásilieti á visuomenæ, vaidinti jam skirta socialiná vaidmená ar aukotis dievui. Renesansas iškëlë žmogø kaip didžiausià vertybæ. Këlë mintá, kad mokykla turi rengti mokinius žmogiškajam gyvenimui. Mokykloje ir visuomenëje reikalauta atsisakyti vergiško klusnumo, panaikinti fizines bausmes, keisti mokymo metodus. Buržuazinëje   visuomenëje mokykla sudaro visuomenës pagrindà, tad jà rûpintis turi valstybë. Ž.Ž.Ruso pasisako už laisvàjá ugdymà, be prievartos; rengti žmogø reikia ne gamtai, ne visuomenei, o paèiam sau. Manë, kad visuomenæ galima pakeisti švietimu. Ugdymo tiklslas – suformuoti žmogø, o ne pilietá. Svarbu vaidmená á socialinës pedagogikos teorijà ánešë rusø pedagogas A. Makarenko – visà savo pedagoginæ veiklà grindæs visuomenine pedagogika. Socialinë pedagogika kaip savarankiška teorija paplito tik XX am.

Soc.ped. pradininkø Lietuvoje laikome J. Vaitkevièiø, kuris savo habilitaciniame darbe nagrinëjo mokiniø pažintiniø galiø raidos priklausomybæ nuo socialinës aplinkos, o monografijoje „Socialinës pedagogikos pagrindai“ aptarë soc. ugdymo problemas šalyje. Pirmieji pedagogai, pradëjæ Lietuvoje vykdyti soc.ped. funkcijas, atsirado tik 1989-1991 m. laikotarpiu. Jie neturëjo kvalifikacinio laipsnio ir darbo patirties, bet daug dëmesio skyrë delinkventiškø vaikø, asocialiø šeimø socialinei reabilitacijai, jø elgesio pozityviam pokyèiams.

Socialinë pedagogika ir socialinis darbas.

Panašumai: kultûrinës – istorinës požiûrio á žmogø tradicijos; praktinës veiklos sritys; objektas.

Skirtumai : soc.darbas – socialinës gyventojø apsaugos srityje; soc.ped. - ugdymo sistemoje;

Soc.darbas – sociologija; soc.ped. – pedagogika;

Soc.darbas – klientas; soc.ped. – ugdytinis.