SPECIALIOJO UGDYMO SISTEMA: VALDYMAS IR FINANSAVIMAS. SPECIALIOJO UGDYMO SISTEMA. SPECIAL. UGDYMO PRINCIPAI IR UŽDAVINIAI. INDIVIDUALIOS, MODIFIKUOTOS, ADAPTUOTOS PROGRAMOS RENGIMO METODAI. SPECIALIOJO UGDYMO SKYRIMAS.

SPECIALIOJO UGDYMO SISTEMA: VALDYMAS IR FINANSAVIMAS. SPECIALIOJO UGDYMO SISTEMA. SPECIAL. UGDYMO PRINCIPAI IR UŽDAVINIAI. INDIVIDUALIOS, MODIFIKUOTOS, ADAPTUOTOS PROGRAMOS RENGIMO METODAI. SPECIALIOJO UGDYMO SKYRIMAS.

LR specialiojo ugdymo įstatymas įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Specialusis ugdymas - specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias. Pedagoginėje ir psichologinėje teorijoje ir praktikoje išskiriamos 3 specialiųjų poreikių grupės: Nedideli specialieji ugdymosi poreikiai, Vidutiniai spec.ugd poreikiai, Dideli ugd poreikiai.

Nesvarbu kokiai nurodytai specialiųjų poreikių grupei priklauso ugdytiniai, organizuojant ugdymo procesą būtina remtis bendraisiais LR šviet. Principais ir specialiais ugdymo principais:

1) Lygių galimybių principas- turi būti sudaromos vienodos ugdymo ir ugdymosi sąlygos.
2) Integracijos principas- specialiųjų poreikių asmenų ugdymas kartu su kt. vietos bendruomenės nariais.
3)Decentralizacijos principas-būtinas šeimos,visuomenės,vietos savivald. dalyvavimas ugdant spec.poreikių asmenis.
4) Visuotinumo principas- visi spec.poreikių asmenys turėtų būti ugdomi ir lavinami.
5) Tęstinumo principas- specialiųjų poreikių asmenų ugdymasis ir ugdymas visą gyvenimą.
6) Perimamumo ir lankstumo principas.
7) Ugdymo funkcionalumo principas- savimi pasirūpinti vietos bendruomenėje.

Principai turi atitikti kiekvieno special. poreikių asmens individualumą, sprendžiant pagrindinius ugdymo uždavinius:

padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą;

rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui vietos bendruomenėje;

teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims;

užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją;

sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo  ugdymo įstaigose.

pripažįstant specialiųjų poreikių vaikų ir suaugusiųjų gebėjimus ir galias, sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes;

Lietuvoje spec.pedag. pagalbą integruotai besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams yra teikiama 3 lygmenimis:

švietimo įstaigose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai, psichologai ir socialiniai pedagogai;

savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos;

šalies Pedagoginis psichologinis centras su jame dirbančiais specialistais.

Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių bei nevalstybinėse visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo įstaigose, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose. Asmenys, negalintys lankyti švietimo įstaigų, ugdomi namuose.

Įdiegtos dvi neįgaliųjų vaikų integravimo formos–visiška, kai vaikas ugdomas bendroje grupėje, klasėje su visais vaikais, dalinė, kai bendrojo ugdymo įstaigoje sudaroma neįgaliųjų grupė, klasė. Paraleliai veikia ir specialiosios mokyklos vaikams su sunkiomis specifinėmis negalėmis – regėjimo, klausos, judėjimo.

Specialiojo ugdymo valdyme dalyvaujančios institucijos: ŠMM, kitos ministerijos, vyriausybės įstaigos, apskrities viršininko administracija, savivaldybės- gali steigti, reorganizuoti ir likviduoti specialiojo ugdymo įstaigas; užtikrinti šių įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą, skirti ir atleisti vadovus

ŠMM kartu su kt.Vyriausybės įgaliotomis institucijom užtikrina visų spec.poreikių vaikų iki 16m. ugdymą bendrojo ugdymo švietimo ar specialiojo ugdymo įstaigoje; raštu aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių specialiojo ugdymo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą; tvirtina pavaldžių spec.ugdymo įstaigų veiklos nuostatus; tvirtina bendrąjį specialiojo mokymo turinį; organizuoja specialiojo mokymo planų, programų, vadovėlių, ugdymo priemonių ir literatūros rengimą bei leidybą; nustato spec.pedagoginės pagalbos teikimo tvarką; organizuoja mokyklos baigiamuosius egzaminus, pritaiko užduotis ir egzaminų organizavimo tvarką specialiųjų poreikių asmenims.

Kitos LR ministerijos, Vyriausybės įstaigos tvirtinti pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą; užtikrinti, kad būtų ugdomi specialiųjų poreikių asmenys, gyvenantys pavaldžiose globos įstaigose.

Apskrities viršininkas gali steigti,reorganizuoti ir likviduoti apskrities valstybines PPT; organizuoti specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą.

Savivaldybė: steigia, reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias specialiąsias ikim. ugdymo, pradinį, pagrindinį ir vidurinį bendrąjį išsilavinimą teikiančias specialiojo ugdymo įstaigas; steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės PPT; rūpinasi, kad visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys spec.poreikių vaikai iki 16m būtų ugdomi bendrojo ugdymo ar spec.ugdymo įstaigoje; kartu su tėvais ir PPT specialistais parenka spec. poreikių vaikams optimalią ugdymo formą, rūpinasi spec. poreikių vaikų teisių apsauga; bendradarbiauja su savivaldybės teritorijoje esančiomis valstybinėmis spec. ugdymo įstaigomis. Apibendrinant galima teigti, jog spec.ugdymo sistemos valdymas nėra tinkamai koordinuojamas, daug institucijų atlieka tas pačias funkcijas, įstatymuose nenurodoma kuri institucija koordinuoja ir prižiūri kitų institucijų veiklą, numatytos tik atskirų institucijų funkcijos spec. ugdymo srityje.

Specialusis ugdymas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų nustatyta tvarka.

Numatytas finansavimo principas „pinigai – paskui vaiką“. Lėšų kategorijos: 1. besimokančiojo krepšelis, lėšų kiekis, valstybės kasmet nustatomas vieno sutartinio moksleivio ugdymo finansavimui, ugdymo planui realizuoti, pedagogų kvalifikacijai, ugdymo priemonėms, valdymui, pedagoginei psichologinei pagalbai. 2. lėšos mokymo aplinkai, patalpų eksploatacijos ir šildymo išlaidoms, socialinei pagalbai besimokančiajam, moksleivių pavėžėjimui, techninio personalo išlaikymui 3. tikslinės lėšos programoms, projektams vykdyti, rėmėjų lėšos. Finansavimo tvarka taikoma nuo 2002 m. remiantis Specialiojo ugdymo įstatymu. Nevalstybines specialiojo ugdymo įstaigas išlaiko steigėjai. Jos gali gauti finansinę ir kitokią paramą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvark.

Specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo sistemos dalis. Jis apima specialiųjų poreikių asmenų ankstyvąjį, ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį, aukštąjį mokslą, vaikų ir suaugusiųjų neformalų švietimą.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas reglamentuojamas šiais teisės aktais: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, LR švietimo įstatymas, LR invalidų socialinės integracijos įstatymas, LR Konstitucija, Lietuvos švietimo koncepcija, Lietuvos švietimo reformos gairės, Lietuvos specialiojo ugdymo įstatymas ir kt.dokumentai.

Remiantis Specialiojo ugdymo įstatymu (1998) pateikiama specialiojo ugdymo sistema:

-Specialiųjų poreikių vaikų ankstyvasis ugdymas nuo gimimo iki 3 metų bei jų tėvams spec. pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose.
-Specialiųjų poreikių vaikų ikimokyklinis ugdymas nuo 3 iki 6-7m. vaikai ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose.
-Specialiųjų poreikių asmenų bendrasis lavinimas Mokymosi trukmė specialiosiose mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse gali būti 1-2 m ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų klasių moksleivių.
-Specialiųjų poreikių asmenų profesinis, aukštasis mokslas
-Specialiųjų poreikių vaikų ir suaugusiųjų neformalusis švietimas

Apibendrinat galima teigti, kad specialiojo ugdymo sistemoje įgyvendinami specialiųjų asmenų poreikiai, sparčiai plėtojasi integracija į bendrojo lavinimo mokyklas, vis daugiau neįgaliųjų siekia aukštojo mokslo.

Specialiojo ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį. Spec. ugdymas teikiamas pagal visas privalomojo ir visuotinio švietimo programas. Prireikus šios programos keičiamos, pritaikomos, kuriamos spec. programos ir teikiama papildoma pagalba.

Individualioji pr-prog.,skirta asmens individ-liems gebėjimams ugdyti ir specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.

Modifikuota programa - specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.

Adaptuota programa - valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.

Rengiant individualios, modifikuotos, adaptuotos programos metodus būtina žinoti ir atsižvelgti į:

kaip veikti kompleksinės realybės sąlygomis, kai klasėje yra vaikų, besimokančių pagal skirtingas programas

kaip individualizuoti veiklą klasėje

kaip nurodyti motyvą mokiniams mokytis bei kurti tarpusavio pagalbos santykius klasėje

kaip vertinti specialiųjų poreikių vaikų pasiekimus

kaip padidinti savo profesinę motyvaciją

kaip suburti specialistų komandą

kaip pasidalyti specialiojo pedagogo ir dalykininko funkcijas

kaip sukurti partnerystės ryšius tarp tėvų ir mokyklos?

Mokyklos SUK sprendimu skiriamos modifikuotos pr-os mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų. Programas rengia: dalyko mokytojas, pradinių klasių mokytojas padedant specialiajam pedago­gui, logopedui. Specialujį ugdymą gali skirti:

pedagoginė psichologinė tarnyba PPT

švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija SUK

Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginis psichologinis centras PPC

Vaikai, kuriems skirtas specialusis ugdymas, turi teisę, tėvams (ar vaiko globėjams) pritarus, pasirinkti ugdymo formą (visiška integracija, dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigoje) pagal PPT rekomendaciją.

Specialiųjų poreikių vaikams nuo gimimo iki 3 metų ankstyvąjį ugdymą ikimok-ėje ugdymo įstaigoje ar specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą namuose skiria PPT, kuri yra įvertinusi specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius.

Specialiųjų poreikių vaikams nuo 3 - 7 metų specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą namuose arba specialųjį ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje skiria PPT, kuri yra įvertinusi specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius.

Specialiųjų poreikių moksleiviams, kurių sėkmingam ugdymui pakanka modifikuoti ugdymo programą, specialųjį ugdymą skiria švietimo įstaigos SUK esant joje specialiajam pedagogui ar logopedui, tvirtina mokyklos vadovas, raštu suderinęs su mokyklą aptarnaujančia PPT. Jei moksleivį reikia mokyti pagal modifikuotas programas, o SUK nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, ir jei moksleivį reikia mokyti pagal adaptuotas ar specialiąsias programas, specialųjį ugdymą skiria PPT, kuri yra įvertinusi specialiuosius jo ugdymosi poreikius.

Išimtiniais atvejais specialųjį ugdymą gali skirti Švietimo ir mokslo ministerijos PPC, kai yra įvertinęs spec. vaiko ugdymosi poreikius. Apie specialiojo ugdymo paskyrimą vaikui PPC raštu informuoja PPT, kurios aptarnavimo teritorijoje gyvena vaikas.Spec. ugdymas gali būti skirtas nuolat ar laikinai. Laikinas spec.ugdymas yra tada, jei PPT pažymoje dėl pedagoginio psichologinio asmens spec.ugdymosi poreikių įvertinimo yra nurodyta jo trukmė. Jei nėra nurodyta, kad būtina pakartotinai įvertinti spec.vaiko ugdymosi poreikius,laikoma, kad skirtas nuolatinis spec. ugdymas.