UGDYMO INST-CIJŲ, BAŽNYČIOS, KULTŪROS INST MISIJA, PASKIRTIS IR GALIMYBĖS MOKYKLOS IR ASMENS SOCIALINĖ APLINKA. BENDRADARBIAVIMO SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS KRYPTYS IR MODELIAI.

UGDYMO INST-CIJŲ, BAŽNYČIOS, KULTŪROS INST MISIJA, PASKIRTIS IR GALIMYBĖS MOKYKLOS IR ASMENS SOCIALINĖ APLINKA. BENDRADARBIAVIMO SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS KRYPTYS IR MODELIAI.

Ugdymas – tai procesas, kuriame susipina auklėjimas, lavinimas, mokymas. Tai kryptingas asmenybės formavimas. Ugdymas yra nepertraukiamas pocesas ir vyksta visą gyvenimą.

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas vyksta institucijose. Institucinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas individui mokytis visą gyvenimą, kad jis pritaptų prie nuolat kintančio visuomeninio gyvenimo, įsisavintų naujas žinias ir technologijas. Ugdytojai esti prigimtiniai (tėvai) ir priskirtiniai (ugdymo institucijų darbuotojai: auklėtojai, mokytojai, kultūros, žiniasklaidos atstovai, kunigai). Ugdymo institucijos yra svarbūs socializacijos agentai kiekvienam asmeniui.

Bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas apima ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.

Ikimokykliniu ugdymu siekiama: sudaryti sąlygas vaiko socializacijai; rūpinasi fizinių, psichinių ir dvasinių galių harmoningu skleidimusi; palengvinti vaikui pereiti prie sistemingo ugdymosi mokykloje. Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo paskirtis–padėti tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius, pažintinius poreikius.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti vaiko socializacijos, bendravimo pamatus bei brandinti vaiką mokyklai ir palengvinti jo perėjimą nuo ugdymosi šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymosi mokykloje.

Pradinės mokyklos misija: teikti šiuolaikišką bendrąjį pradinį ugdymą kiekvienam mokiniui pagal jo poreikius ir galimybes, padedanti pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Vidurinės mokyklos paskirtis: Išugdyti savarankišką asmenybę pajėgią spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas. Suformuoti žmogaus vertybines nuostatas būti savarankišku, atsakingu asmeniu, kuris tobulintų savo asmeninę, pilietinę bei socialinę kultūrinę kompetenciją, sugebėtų įsitvirtinti darbe ir profesinėje veikloje.

Profesinės mokyklos paskirtis–padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir parengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.

Aukštojo mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai.

Ugdomoji bažnyčios įtaka apima žmogaus socialinę sąmonę ir elgseną: čia žmogus mokslinamas (aiškinama pasaulio, dorovės samprata), atitinkamai formuojama jo socialinė sąmonė ir elgsena. Šimtmečius bažnyčia buvo neatsiejama nuo ugdymo. Bažnyčios ugdomoji galia iš esmės apima visą žmogų. Ugdymas, išsilavinimas, naujos žinios tradiciškai siejamos su bažnyčia. Kvieskienė teigia, jog bažnyčios socialinės edukacinės funkcijos dėka vyksta socializacija, kultūros paveldo bei ugdymo procesai. Religinimo tikslas – visuomet siekiamoji gėrybė. Dievas – absoliutus gėris yra galutinis gyvenimo tikslas. Žinios, pateiktos neatsiejamai nuo tikėjimo, tampa išmintimi ir gyvenimo vizija.

Mokinių akiratis plečiasi ir gilėja apsilankius muziejuje, parodoje, skaitant knygą ar periodinės spaudos leidinį, klausant radijo valandėlės ar stebint televizijos laidą. Mokykloje kultūrinę moksleivių veiklą organizuoja pedagogai, tai fakultatyvai, meniniai būreliai, įvairios šventės, konkursai ir kt. Kultūrinio ugdymo užsiėmimų paskirtis padėti vaikui išskleisti individualias kūrybos galias ir gebėjimus, patenkinti saviraiškos ir kūrybos poreikius. Kultūrinio ugdymo veikla grindžiama tautos dvasinės ir materialinės kultūros vertybių parimamumu ir perdavimu, skatinant pilietinį aktyvumą. Kultūros institucijos, masinės informavimo priemonės daug duoda bręstančiam žmogui – gausina jo patyrimą, formuoja nuostatas, įtakoja elgseną. Kultūra padeda žmogui tapti asmenybe, vystyti savo požiūrį į žmoniją, teisingumą ir gėrį. Ugdymas – neatsiejama kultūros dalis. Svarbiausi ugdymo institucijų tikslai:

padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą;

ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti;

ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, gebantį adaptuotis besikeičiančiame gyvenime ir jį tobulinti;

brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę;

ugdyti žmogų demokratijai;

ugdyti Lietuvos pilietį.

Mokykla kartu su kitomis ugdymo institucijomis išlieka viena svarbiausių ugdymo institucijų. Mokykloje individas ugdomas moraliniu, doroviniu, pilietiniu aspektu. Mokykla-svarbi vaiko gyvenimo terpė, nes tai ko jam nedavė šeima, privalo kompensuoti ugdymo (mokymo) įstaiga, o teigiami vaiko asmenybės pagrindai padėti šeimoje turi būti kryptingai gilinami mokykloje, turtinant vaiko patirtį, ją apibendrinant, papildant. Ne vien švietimas, ir ne tik mokyklinis ugdymas lemia asmenybės formavimąsi. Svarbiausia - socialinė aplinka, visuomenės reikalavimai žmogui.

Soc. pedagogo pareiga siekti vaikams padėti geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigose, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas; vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais; padėti tėvams ugdyti savo vaiką; bendradarbiauti su klasių auklėtojais, pedagogais, specialistais, sprendžiant vaikų socialines–pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų.

Soc. aplinka – žmogų supantis soc. pasaulis – visuomenės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Mokyklos socialinę aplinką galima apibūdinti kaip šeimos, bendraamžių, visuomenės aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi. Tarp ugdytinio ir socialinės aplinkos turi būti grįžtamasis ryšys. Nuo jį supančių žmonių priklauso vaiko pasaulėžiūra, vertybės, socializacija visuomenėje.

Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.

Socializacijos sėkmę lemia: -žmogaus brendimo veiksniai; -socialinė aplinka; -paties žmogaus santykis su aplinka.

Iš mokyklos aplinkos susiformuoja sociokultūrinė aplinka. Diegiamos vertybės mokykloje perduodamos iš kartos į kartą. Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiaudama su šeima, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis, greičiau išspręstų iškylančias problemas.

Bendradarbiavimas – bendravimas, kurio metu asmenys padeda realizuoti vienas kito poreikius.

Socialiniai partneriai–valstybės ar savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės institucijos ir organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga, su kuriomis VTAT yra sudariusi terminuotą (neterminuotą) bendradarbiavimo sutartį dėl vaiko globos (rūpybos) organizavimo, vaiko globėjų (rūpintojų) parinkimo, jų pasirengimo.

Šeima–pagrindinė instancija vaiko gyvenime ir yra pirmoji soc.grupė, su kuria vaikas labai glaudžiai susijęs. Ji teikia jam saugumą, tikrumą, globą ir auklėjimą. Šeimoje formuojasi pagrindiniai soc.įgūdžiai, vertybinės nuostatos.

Mokykla yra antroje vietoje siekiant sėkmingos vaiko soc-zacijos. Soc.pedagogas kartu su kitais specialistais sprendžia vaiko problemas. Pasitelkdamas į pagalbą kitus soc.partnerius, soc.pedagogas, įvertina vaiko problemą, ir pataria kur kreiptis pagalbos. Bendradarbiaudamas su soc.partneriais dalinasi naudinga patirtimi, sužino apie tiekiamas paslaugas, susipažįsta su soc.darbo naujovėmis, įvertina kur galėtų nukreipti savo klientą. Mokyklos bendruomenės nariai (soc. ped., spec.ped., psichologas, klasės auklėtojas) rengia pagalbos planus įvairioms soc.– pedag-nėms problemoms spręsti.

Mokykla siekdama užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą bendradarbiauja su:

Nevyriausybinės organizacijos tai laisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme.

Savivaldybės dirba finansavimo srityje, nemokamas maitinimas, transporto išlaidos.

Mokyklos bendradarbiavimo su soc. partneriais kryptys, sprendžiant vaikų socializacijos ir šeimos problemas:

Vaikų ugdymo (švietimo skyriai, mokyklos). Teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, sveikatos priežiūros, specialiąją pedagoginę pagalbą.

Globos, saugumo užtikrinimo (VTAT tikslas – vaiko gerovės užtikrinimas, visapusiškas jo teisių ir teisėtų interesų gynimas, globos namai užtikrina nuolatinę ar laikinąją globą vaikui, teikia socialines paslaugas)

Prevencinė veikla (mokykla, neformaliojo ugdymo įstaigos, bendruomenė). Organizuoja projektus,  įgyvendina prevencines programas, rengia ilgalaikes ir trumpalaikes akcijas,  konkursus, teikia konsultacijas.

Materialinės pagalbos (NVO, įvairūs fondai, rėmėjai). Teikia NVO nemokamą teisinę pagalbą ir paramą.

Teisinės pagalbos (VTAT, policija). Konsultuoja teisės pažeidimų prevencijos klausimais

Medicininių paslaugų (sveikatos priežiūros įstaigos).

Psichologinės pagalbos(PPT,jaunimo linija).Psich. pagalbą, konsultavimą vaikams ir tėvams, grupinę pagalbą.

Užimtumo (vasaros poilsio stovyklos, neformalaus ugdymo institucijos). Plėtoti vaikų užimtumą, formuoti gyvenimo įgūdžius, brandžias vertybines nuostatas.