VAIKO GLOBOS SAMPRATA, RŪŠYS IR FORMOS. VAIKO GLOBOS MODELIS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOJE IR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS STRUKTŪRA. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJŲ SISTEMA LIETUVOJE, TIPAI IR RŪŠYS.

VAIKO GLOBOS SAMPRATA, RŪŠYS IR FORMOS. VAIKO GLOBOS MODELIS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOJE IR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS STRUKTŪRA. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJŲ SISTEMA LIETUVOJE, TIPAI IR RŪŠYS.

Vaiko globa – tai valstybės teikiama socialinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.

Vaiko globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Pagal LR Civilinį kodeksą, vaiko globos (rūpybos) rūšys yra dvi: Laikinoji globa (rūpyba); Nuolatinė globa

Laikinoji globa (rūpyba) laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.

Pagal LR Civilinį kodeksą vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:

tėvai ar vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba mirusiais);

tėvai ar vienas iš jų negali rūpintis vaiku dėl savo ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

Nuolatinė globa (rūpyba) – nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.

Vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindai yra penki, kai vaiko:

abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;

abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;

tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;

tėvai nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais

Nuolatinė globa baigiasi, kai vaikas: sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; grąžinamas tėvams; įvaikinamas;

Remiantis LR Civiliniu kodeksu galima išskirti šias vaiko globos (rūpybos) formas:

globa(rūpyba)šeimoje; Ne daugiau kaip 5 vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje;vaikų skaičius gali būti didesnis nei 5, jei neišskiriami broliai ir seserys. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas v. artimiesiems giminaičiams. Vaiko globėju gali tapti asmuo: sulaukęs 21m; jeigu vaiką globoti pageidauja artimas giminaitis, jis globėju gali tapti sulaukęs 18 m.; asmuo, norintis tapti globėju, turi būti įvertintas ir patvirtintas tinkamu globoti vaiką; asmenų, norinčių tapti vaikų globėjais, atranką ir mokymus organizuoja rajono (miesto) VTAT ar jos socialiniai partneriai. 

globa (rūpyba) šeimynoje; Globa šeimynose sukuria vaikui gyvenimo sąlygas, kur kas panašesnes į namų aplinką, negu gali sukurti vaikų globos namai. Tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja 6 ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje ne daugiau kaip 12) šeimos aplinkoje; Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis nei 12, jei neišskiriami broliai ir seserys, ir mažesnis , jeigu yra globojamas neįgalus vaikas.

globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko globos institucijos yra šios: apskričių vaiko globos namai, laikinosios globos vaikų globos namai, savivaldybių vaikų globos namai, Nevyriausybiniai vaikų globos namai, kūdikių  namai, šeimyniniai vaikų globos namai (šeimynos) specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.

Pagrindiniai dokumentai reglamentuojantys vaiko globą: LR vaiko globos įstatymas, Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių konvencija, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR civilinis kodeksas, Vaiko globos organizavimo nuostatai, Laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatai.

Remiantis LR vaiko globos įstatymu vaiko globos tikslas— užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti Globa skiriama: vaikams neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamų materialinių išteklių, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, t.p. asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.

Vaikai į globos įstaigas patenka dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Objektyviomis priežastimis reikėtų laikyti tėvų netekimą, tėvų sunkias ligas. Subjektyviosios priežastys būtų: vaikams globa skiriama, kurių tėvams atimtos tėvystės teisės, šių šeimų vaikai, labai anksti yra patyrę skausmą, alkį neviltį.

Vaiko globos įstatymas numato tokius vaiko globos uždavinius:

priskirti vaiko globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, atstovautų vaikui ir gintų jo teise bei teisėtus interesus;

sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;

rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

1994 m.priimtas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio paskirtis gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant suderintus su LR Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus. Vaiko teisių konvencijoje vaiko apsauga apibrėžiama kaip teisė augti savo šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą bei teisė būti apsaugotam nuo socialinio ir individualaus smurto.

Vaiko apsauga, tai priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti vaiką nuo tyčinės žalos arba nuo nesirūpinimo juo.

Vaiko teisių apsaugą LR užtikrina:

1) valstybė ir jos institucijos; : Vyriausybė; Seimas. Ministerijos; Prokuratūra

2) vietos savivaldos institucijos: VTAT; policijos nepilnamečių reikalų inspektoriai, mokyklos ir kt institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.

3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Pagrindiniai dokumentai reglamentuojantys vaiko teisių apsaugą: LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija; 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje; 1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.

Vaikai gali patekti į globos institucijas dėl daugelio priežasčių: nepriežiūros, fizinės, emocinės, seksualinės prievartos.

Naujo tipo globos namai (kuriuose ugdymas organizuojamas šeimynų principu), vaikų kaimai, šeimynos, globėjų šeimos savo šiluma, meile, veikla padeda likimo nuskriaustiesiems vaikams sėkmingai socializuoti visuomenėje.

Istoriškai globos namų funkcija buvo dvejopa – pasirūpinti apleistais vaikais ir apsaugoti visuomenę nuo socialiai nepriimtinu elgesiu pasižyminčių vaikų ir paauglių. Pradėta stengtis teikti pagalbą ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms. Ieškoma galimybių, kaip grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą arba rasti globėją, kad vaikas būtų globojamas kuo artimesnėje aplinkoje. Tuo pačiu metu buvo dideli globos namai reorganizuojami į mažesnius.

Globos institucijos gali būti steigiamos savivaldybių, apskrities, nevyriausybinių ar religinių organizacijų iniciatyva.

Vaiko globa institucijoje – likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.

Vaikų globos institucijas galima skirstyti pagal du kriterijus:

Institucijos pavaldumą (steigėją);

Teikiamų paslaugų pobūdį.

Vaikų globos institucijas pagal pavaldumą galima skirti į tris kategorijas:

Valstybiniai (ministerija, apskritis, savivaldybė);

Savivaldybiniai (savivaldybiniai vaikų globos namai, vaikų globos grupės);

Nevalstybiniai (nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, privatūs asmenys).

Valstybinės ir savivaldybių vaikų globos namai – tai apskrities viršininko ar savivaldybės įsteigta stacionari socialinių paslaugų įstaiga, finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, teikianti globos, ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa.

NVO vaikų globos namai – sudėtinė socialinės globos sistemos grandis, kuriuos steigti gali visuomeninės, labdaros, vaikus globojančios organizacijos bei religinės bendruomenės.

Vaikų globos institucijos pagal teikiamų socialinių paslaugų tipą skirstomos:

- Stacionarios globos įstaigos vaikams – socialinės globos įstaigos, skirtos globoti našlaičius, tėvų globos netekusius vaikus, negalinčius gyventi šeimose ar reikalaujančius nuolatinės priežiūros. Stacionarios globos įstaigos vaikams gali būti: laikinieji vaikų globos namai; šeimyna; vaikų globos namai; globos namai vaikams su proto negalia; mišrių socialinių paslaugų įstaigos. Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Stacionariose globos įstaigose vaikams teikiamos šios paslaugų grupės: švietimo, socialinės ir medicininės paslaugos, informavimo ir konsultavimo; būsto; maitinimo, socialinio darbo; ugdymo, užimtumo organizavimo. Iš vienos pusės, tai yra patogu, nes vaikas visas reikalingas paslaugas gauna vienoje vietoje, ypač jei vaikas su negalia. Antra vertus, tokios institucijos (specialios internatinės mokyklos) yra uždaros, sunku įvertinti jų paslaugų kokybę, nes vaikas dažniausiai čia yra globojamas ir mokomas. Tokių institucijų auklėtiniams sulaukus pilnametystės sunku integruotis į visuomenę, sunku rasti darbą, nes dažnai įgyta specialybė nėra paklausi. Didėjant smurtui, daugėjant ir sunkėjant vaikų padariusių nusikaltimų skaičiui, plintant alkoholio, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui, dėl nuolat ir piktybiškai pažeidinėjamų teisėtvarkos pažeidimus ir pavojingas veikas, kai vaikams nepadeda kitos ugdymo priemonės ir metodai, dažniausiai teismo sprendimu vaikai siunčiami į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus. Lietuvoje tokios įstaigos yra keturios: Čiobiškio, Gruzdžių, Vėliučionių (berniukams) ir Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai (mergaitėms). Šiose įstaigose formuojamos vaiko elgesio, asmens higienos, kultūrinio bendravimo įgūdžiai, sudaromos sąlygos įgyti privalomąjį bendrąjį bei vidurinį išsilavinimą, profesinį pasirengimą darbui ir gyvenimui.

- Nestacionarios vaikų globos įstaigos: bendruomeninės įstaigos (vaikų dienos centrai); reabilitacinės įstaigos (vaikų abilitacinis centras); laikino gyvenimo namai (nakvynės namai, krizių centrai). Nestacionari socialinių paslaugų įstaiga – tai įstaiga, kurioje teikiamos trumplaikės (nuo 1 paros iki 6 mėnesių) ar dienos (iki 8 val.) socialinės globos paslaugos, laisvalaikio, užimtumo, laikino apgyvendinimo, socialinės reabilitacijos, soc. darbo ir kitos socialinės paslaugos. Bendruomenės bendradarbiaudamos su savivaldybėmis kuria Vaikų dienos centrus. Juose vaikai maitinami, ruošiamos pamokos, turiningai leidžia laisvalaikį. Dienos centrai teikia dieninę vaikų priežiūrą ir papildomą paslaugų spektrą sukurtą taip, kad būtų patenkinti esminiai vaiko asmenybės poreikiai, kurių nesugeba suteikti vaiko šeima ir sykiu, kad šeima būtų paremta, pagerinant tėvystės ir motinystės įgūdžius jų pačių namuose ir dienos centruose. Prevencinės programos dienos centruose vykdomos, siekiant rizikos grupės vaikų integracijos į mokyklą, aplinką, visuomenę, apsaugant vaikus nuo išnaudojimo ir prievartos bei išvengiant vaiko ėmimo į globą. Vykdant socialinį darbą su tėvais, bendradarbiaujant su jais užkertamas kelias krizėms šeimose. Dienos centrai pasiteisino ir ekonominiu požiūriu: vaikų išlaikymas dienos centruose daug pigesnis nei valstybinėse globos institucijose. Dienos globos įstaigos – asmenims dienos metu teikiamos įvairių rūšių socialinės paslaugos ir kita socialinė pagalba.

Lyginant vaikų globos institucijas pagal pavaldumą ir teikiamas paslaugas, teigtina, kad daugiausia paslaugų teikia valstybinio pavaldumo vaikų globos institucijos. Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų vaikų globos institucijos teikia tik vaiko globos paslaugą. Todėl likusių be tėvų globos vaikų apgyvendinimą valstybinio pavaldumo vaikų globos institucijose lemia ne tik vaiko išsivystymas, sveikata ir amžius, bet ir institucijoje teikiamos paslaugos.